07 - 08

Taigi tai penktas įrašas ! Tikiuosi penktas nes jau net neprisimenu : DD. Taigi labai noriu pakalbėti apie tokį dalyką kaip pjaustymasis arba savižudybės. Nesmerkiu tokių žmonių nes pati tai dariau tačiau supratau kad taip negalima. Dauguma tai daro dėl esančio dvasinio skausmo, kai kurie patiria patyčias, kiti jaučiasi vieniši, arba net toki kuriuos skaudina jo širdelei artimas žmogus. Bet kartais nesusimąsto ką tenka patirti tiems kuriems tu rūpi, kurie tave myli. Ypač tėvams. Mirtis tai dar ne išeitis, reikia susimąstyti ir pagalvoti kokią naštą neša tie kurie tave myli. Tau tai atrodo tiesiog mirtis, numirsi ir visos kančios baigsis, o štai tavo artimiesiems kančia tik prasidės. Jie kankinsis, jie neš skaudžią naštą, jiems draskys peiliai krūtinę, jie kaltins save dėl jūsų padarytų klaidų. Juk su artimųjų ir draugų pagalba galima visas problemas išspręsti. Nėra tokio skausmo kurio nebūtų galima ištverti. Išvada tokia jog reikia ieškotis pagalbos ir padėti sau, saugoti savo gyvybę, nes tai vertingiausia dovaną kurią mums padovanojo ! Čiau Miau .